Krikliniai

Gal kryklė praskrido, numetusi plunksną
Ant drumzlino ežero kranto?
Gal Kriko linai suvilnijo paunksmėj :
,,Žmonėms šičia lemta gyventi…”

 

Ir žmonės atėjo. Atsinešė arklą.
Ir dainą atsinešė graudžią.
O vargas bujojo lyg paupio karklai,
O sielvartas, rūpesčiai graužė!..

 

Išbridę purvynus, dainavo ir džiaugės
Kiekvieną šviesesnę minutę.
Gražiausiom dainom čia skambėjo palaukės
Per atlaidus ar rugiapjūtę.

 

Prie Pyvesos vingių, Žaliosios pušynuos
Sukilėlių dalgiai švytravo.
Nuo svetimo jungo ne kartą jie gynė
Kampelį tą gimtąjį savo.

 

Išsinešė ežerą kryklės. Išskrido.
Tik meldai suošti dar bando,
Tik vienišas gluosnis, iš rūko išbridęs,
Dar rymo ant buvusio kranto.

 

Čia medžiai ir kryžiai dar atmintį saugo,
Albumuose- nuotraukos senos,
Šaknim ir dainom į šią žemę įaugę,
Čia žmonės lig šiolei gyvena.

 J.Beniulis 2003 metai